Iššūkis: Kaip paskatinti žmones į savo mitybą įtraukti daugiau alternatyvių baltymų ir augalinės kilmės produktų?
Šis iššūkis yra ypač sudėtingas ir turi įvairių galimų sprendimų. Pasirinkę šį iššūkį, jūs turėsite sugalvoti, kaip jį spręsti ir pagrįsti, kodėl pasirinko būtent šį sprendimo būdą:
- Gerinti visuomenės nuomonę apie vabzdžius kaip alternatyvius baltymus:
Pastaruoju metu daug kalbama apie vabzdžių įtraukimą į mūsų maisto racioną. Jie laikomi tvaresne ir pigesne alternatyva, galinčia aprūpinti pasaulio gyventojus reikiamais baltymais.
Vabzdžiai, kaip alternatyvūs baltymai, galėtų tapti svarbia tvarios maisto sistemos dalimi. Tačiau šie alternatyvūs baltymai sulaukia didelio pasipriešinimo Vakarų pasaulyje, nes daugelis europiečių nepripažįsta vabzdžių kaip baltymų alternatyvos dėl išankstinių nusistatymų.
Kaip, jūsų nuomone, būtų galima pakeisti šį kultūrinį nusistatymą tiek Europoje, tiek Lietuvoje prieš alternatyvius baltymus iš vabzdžių?
- Plėtoti vietinę augalinių baltymų gamybą:
Nors augaliniai baltymai tampa vienu iš labiausiai augančių maisto produkcijos segmentų, daugelis tokių produktų gaminami iš sojos pupelių. Deja, didžioji dalis sojų pupelių importuojamos ne iš Europos Sąjungos. Tai yra itin netvaru, kadangi susiduriama ne tik su logistikos išlaidomis, bet ir rizika sutrikdyti maisto tiekimo grandinę. Šiai problemai spręsti būtini skaitmeniniai ir kiti novatoriški sprendimai, kurie skatintų ūkininkus auginti augalinius baltymus (kaip žirnius ir pupeles) ir naudoti juos vietinėje maisto gamyboje.
Kaip, jūsų nuomone, efektyviai padidinti šalyje auginamų augalų, galinčių tapti augalinių baltymų šaltiniu, kiekį?
- Atkreipti dėmesį į poreikį augalinę produkciją paversti panašia į mėsą:
Didžioji dalis augalinių baltymų produkcijos yra orientuota į mėsos mėgėjus – dažnai siekiama kurti maisto produktus, kurie būtų „vietoje mėsos“ arba „lygiaverčiai mėsai“. Iš pirmo žvilgsnio toks tikslas atrodo paprastas ir nekaltas, tačiau po juo slypi nemaža problema.
Nors augalinės kilmės maisto produktai dažniausiai yra ekologiškesni nei tie, kuriuose yra mėsos, jie yra stipriai perdirbami ir turi daugybę priedų. Priežastis paprasta: siekiama, kad augalinės kilmės produktai būtų panašesni į mėsą. Mažiau perdirbtų produktų kūrimas būtų naudingas ne tik maisto gamintojams ir verslui, bet, svarbiausia, ir gamtai. Todėl būtina atsisakyti perdirbtų augalinės kilmės produktų ir taikyti naują strategiją – tiek gamybos, tiek rinkodaros srityje – kad augalinės kilmės produktai ir alternatyvūs baltymai būtų lengviau prieinami vartotojams.
Kokia, jūsų nuomone, strategija būtų veiksmingiausia?
- Atrasti naujus alternatyvius ir augalinės kilmės baltymų šaltinius:
Nors jau yra atrasta nemažai augalinės kilmės ir alternatyvių baltymų šaltinių, šioje srityje vis dar slypi daugybė neišnaudotų galimybių. Kokie galėtų būti nauji baltymų šaltiniai? Kodėl, jūsų nuomone, būtent jie galėtų įsitvirtinti rinkoje?