Anglies pėdsako atsekamumas maisto grandinėje
Iššūkis. Kaip inovacijos maisto grandinėje gali suteikti galimybes stebėti ir mažinti pasaulinį ŠESD išmetimo pėdsaką?
Dėl maisto sistemų Europoje išmetama apie 30 % ŠESD, todėl maisto pramonės įmonės privalo laikytis įvairių su klimato kaita susijusių reikalavimų. Aplinką tausojančios pažangios technologijos ir regeneracinis žemės ūkis suteikia galimybę maisto sistemoms geriau bendradarbiauti su gamta ir tapti sprendimo dalimi, siekiant sumažinti CO2 emisijų kiekį.
Novatoriškos dėmesiu aplinkai pagrįstos idėjos gali tapti veiksmingais metodais, mažinančiais CO2 išmetimą maisto sistemoje. Todėl technologijų ir inovacijų vaidmuo yra labai svarbus planetos išsaugojimo misijoje.
Šio iššūkio metu iš Jūsų tikimasi inovatyvių sprendimų, kurie leistų prisidėti prie anglies pėdsako stebėjimo bei mažinimo – vienų iš pagrindinių užduočių gelbėjant klimatą.
Regeneracinis žemės ūkis
Iššūkis. Kokie sprendimai paskatintų ūkininkus, agroverslą ir maisto pramonę taikyti efektyvesnę regeneracinio žemės ūkio praktiką?
Bene perspektyviausias galimybes Europai spręsti su žmonių, klimato sveikata ir ūkininkų finansine gerove susijusias problemas suteikia regeneracinis žemės ūkis. Skatinant agromaisto pramonę imtis veiksmingesnės tokio ūkininkavimo praktikos, visuomenė geriau suvoktų regeneraciniu būdu užaugintų produktų vartojimo privalumus sveikatai, aplinkai bei ekonomikai.
Dabartiniai žemdirbystės metodai naikina derlingą dirvožemį ir biologinę įvairovę, o 24 % pasaulio ŠESD kiekio yra tiesiogiai susijęs su agromaisto pramonės sektoriumi.
Priešingai nei nualintas dirvožemis, sveikas organinis dirvožemio viršutinis sluoksnis sulaiko CO2 ir vandenį bei perdirba maistingąsias medžiagas. Taigi, veikdami išvien su gamta, galime užauginti atsparesnį derlių, pasigaminti vertingesnio maisto ir išeikvoti mažiau vandens. Netgi pristabdyti klimato kaitą – jeigu pasaulio dirvožemis kasmet sukauptų bent 0,4 % daugiau CO2 , tai kompensuotų visą žmogaus išmetamą CO2 kiekį.
Šio iššukio metu iš Jūsų tikimasi sprendimų, kurie paskatintų ūkininkus, agromaisto pramonės įmones pereiti prie regeneracinio žemės ūkio metodų: atliepiančių klimato kaitos mažinimo tikslus, užtikrinančių aprūpinimo maistu poreikius, apsaugančių žemės ūkio plotus bei kuriančių sveikesnę maisto sistemą.
Artėja „HACK AgriFood Iššūkių laboratorija’23“: į agromaisto sektoriaus iššūkius vėl kvies žvelgti kūrybiškai
Šių metų spalio 17–18 d. startuos naujas hakatonas, pritraukiantis įvairaus amžiaus, skirtingų specialybių studentus, jaunuosius inovatorius bei visus, kuriuos domina aplinkai draugiškų ir inovatyvių sprendimų kūrimas. Renginį organizuoja skaitmeninių inovacijų ir EIT FOOD centras Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ bei pagrindinis renginio partneris Vilniaus kolegija (VIKO). Individuali registracija – iki spalio 11 d. renginio internetinėje svetainėje.
Hakatonas jau trečius metus vyks pagal pasiteisinusį iššūkių laboratorijos konceptą, kurį inicijavo pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje EIT FOOD.
„Renginys skiriasi nuo įprastų hakatonų, nes raginame dalyvauti pavienius asmenis, o ne komandas. Į jas subursime vėliau, išlaikydami skirtingų kompetencijų, patirties bei įgūdžių balansą kiekvienoje dalyvių grupėje. Tokia įvairovė lemia tarpdiscipliniškas, itin kūrybiškas ir novatoriškas idėjas, nustebinančias tiek pačias komandas, tiek komisiją – įsitikinome tuo sulig pirmuoju šiuo principu organizuotu hakatonu.
Atlikusios išankstines užduotis ir padedamos mentorių, kūrybinėse dirbtuvėse komandos ieškos agromaisto sektoriaus problematiką atliepiančių sprendimų. Iššūkių amplitudė šiemet itin plati, taigi pademonstruoti savo vizionieriškumą galės ne vien būsimieji technologijų ekspertai, bet ir socialinių, komunikacijos, marketingo sričių studentai, neabejingi mūsų visų gerovei, susijusiai su maisto kokybe šiandien ir ateityje“, – sako „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Šiemet organizatoriai papildė iššūkių sąrašą regeneracinio žemės ūkio ir anglies pėdsako atsekamumo maisto grandinėje temomis, kurių augantį aktualumą pabrėžia Europos Komisija. Tvaresnė akvakultūra, trumpoji maisto tiekimo grandinė, tvarios maisto pakuotės, šalutinių maisto gamybos produktų panauda, žemės ūkis kaip patrauklus sektorius visuomenės akyse, alternatyvių baltymų skatinimas, IT sprendimai ir technologijos agromaisto verslui – kiti iššūkiai, iš kurių dalyvių komandos galės rinktis, kurdamos sprendimų prototipus.
„Ilgalaikės strateginės partnerystės teikia daugiau abipusiškai naudingos pridėtinės vertės – tuo įsitikinome ne viename su „AgriFood Lithuania DIH“ įgyvendintame projekte. „HACK AgriFood“ tradiciją tęsiame vedini bendrų sąlyčio taškų keliuose aspektuose, pradedant tarpsektoriniu ryšiu skatinant tvarius pokyčius. Be to, sutampa požiūriai, kad šiuolaikiniame pasaulyje teorinės žinios gerokai svaresnės gebant pritaikyti jas praktiškai. Galiausiai žinome, kad didele dalimi ateities perspektyva priklauso nuo kaip niekada kūrybiškų ir kardinalių pokyčių opiais klausimais norinčių jaunų žmonių. Tokiose iniciatyvose kaip šis hakatonas jie gali sustiprinti savo turimą potencialą ir pasitikėjimą ilgainiui tapti realių esminių transformacijų varikliu“, – įsitikinusi VIKO direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei dr. Nijolė Zinkevičienė.
Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – per pastaruosius metus surengė tokius tarptautinius hakatonus kaip „HACK Digital Sea’21“, „HACK AgriFood Iššūkių laboratorija’22“, „HACK AgriFood Iššūkių laboratorija’21“, „HACK AgriFood’20“ bei „HACK AgriFood’19“.
Apie EIT FOOD
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.