Iššūkis: Kaip galėtume paskatinti visuomenę vartoti daugiau augalinių arba alternatyvių baltymų produktų?
Šis iššūkis yra ypatingai kompleksinis ir turintis skirtingus galimus siūlomo sprendimo požiūrio kampus. Dalyviai, pasirinkę šį iššūkį, turėtų apsispręsti, į kurią iššūkio sprendimo dalį orientuojasi ir kodėl jiems šis problemos sprendimų požiūrio kampas atrodo aktualiausias.
Iššūkio problemiškumo kontekstas:
Kultūrinis aspektas:
Pastaruosius kelerius metus agromaisto sektoriuje didžiulio dėmesio sulaukė vabzdžiai. Jie šiuo metu yra matomi kaip puiki alternatyva, galinti pasaulio gyventojus aprūpinti reikalingais baltymais pigiau ir draugiškesniu aplinkai būdu. Vabzdžiai kaip alternatyvių baltymų šaltinis galėtų tapti labai svarbia tvarios pasaulio mitybos sistemos dalimi. Vis dėlto, Vakarų pasaulyje susidurta su kultūriniu pasipriešinimu – daugelio europiečių ši baltymų alternatyva yra atmetama. Kaip, Jūsų nuomone, būtų galima pakeisti šį kultūrinį išankstinį europiečių/lietuvių nusistatymą prieš alternatyvius baltymus, gaunamus iš vamzdžių?
Didelė augalinių baltymų produkcijos dalis yra importuojama:
Nors augalinės kilmės maistas tapo vienu dinamiškiausiai besivystančių maisto produkcijos segmentų, tačiau daugelio tokių produktų pagrindą sudaro sojos pupelės, kurių didžioji dalis importuojama iš ne ES šalių. Tai nėra tvaru dėl logistinių kaštų bei maisto tiekimo grandinės sutrikdymo rizikos, todėl yra būtini skaitmeniniai arba kitokie sprendimai, kurie skatintų ūkininkus vietinėse šalyse auginti augalinių baltymų šaltinius tokius kaip žirniai, pupelės ir pan. bei vėliau tai naudoti maisto gamybai. Sektorius susiduria su problema, kaip ekonomiškai efektyviai padidinti šalyje auginamų augalinių baltymų turinčių žemės ūkio kultūrų kiekį?
(Ne)būtinybė paversti augalinių baltymų produktų skonį panašiu į mėsos:
Didžiulė produkcijos iš augalinių baltymų dalis yra orientuota į mėsos mylėtojus; siekiama, kad šios produkcijos skonis ir net išvaizda būtų panaši į mėsos produktų. Nors iš pirmo žvilgsnio toks tikslas atrodo paprastas ir nekaltas, už jo slypi gana didelė problema. Nors augalinės kilmės maistas yra tvaresnis pasirinkimas, norint paversti tokio maisto skonio savybes panašiomis į gyvulinės kilmės produkcijos, reikia jį stipriai perdirbti arba naudoti daug papildomų priedų. Gamintojai yra suinteresuoti atsisakyti tokios praktikos. Svarbiausia, jog tai būtų naudinga tiek gamtai, tiek ir verslui. Todėl yra būtina nustoti keisti šių produktų struktūrą bei pradėti taikyti naują strategiją (gamybos, rinkodaros, marketingo ir pan.) iš augalinės kilmės baltymų šaltinių pagamintiems produktams tam, kad jie būtų priimti vartotojų. Kokią galėtų būti ši strategija?
Nauji alternatyvios/augalinės kilmės baltymų šaltiniai:
Nors augalinės ar alternatyvių baltymų kilmės šaltinių jau yra atrasta nemažai, šioje srityje dar tikrai yra neišnaudoto potencialo. Kokie galėtų būti dar neatrasti alternatyvios/augalinės kilmės baltymų šaltiniai? Kodėl, Jūsų nuomone, jie galėtų patirti sėkmę rinkoje?