Giedrius Leskauskas
Giedrius Leskauskas
„AgriFood Lithuania DIH“ komunikacijos vadovas
Mentorius
Giedrius Leskauskas yra komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistas, sukaupęs įvairialypės išorinės komunikacijos patirties versle, nevyriausybinėse organizacijose bei viešajame sektoriuje. Pastaruosius dvejus metus kuria ir įgyvendina komunikacijos strategijas žemės ūkio ir maisto sektoriuje.
Raktiniai žodžiai
Komunikacija, viešieji ryšiai, marketingas, socialiniai tinklai, strategija.
Agromaisto forumo išvakarėse – tarptautinės kūrybinės dirbtuvės
Lapkričio 24 d., „Agromaisto forumo 2021” išvakarėse, forumo organizatoriai „AgriFood Lithuania DIH“ rengs „Robotics4EU” tarptautines kūrybines dirbtuves, skirtas didinti visų suinteresuotų veikėjų – nuo robotikos sprendimų kūrėjų, vystytojų ar politikos formuotojų iki galutinių vartotojų ir visos visuomenės – supratimą apie netechnologinius robotikos iššūkius. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.
„Pramonė juda į priekį neįtikėtinu greičiu, o žemės ūkio ir maisto sektorius yra ne išimtis. Tyrimai rodo didžiulį šio sektoriaus imlumą robotikos sprendimų, pagrįstu dirbtiniu intelektu, diegimui. Vis sparčiau diegiant šiuos pažangius sprendimus įvairiuose sektoriuose susidursime ne tik su finansiniais ar techniniais iššūkiais. Ne mažiau dėmesio yra verti netechnologiniai aspektai tokie kaip galimi etiniai, teisiniai, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominiai klausimai, kurie gali kilti visuomenėje. Šių kūrybinių dirbtuvių tikslas yra suteikti galimybę ir skatinti skirtingas suinteresuotas puses apie šiuos potencialius iššūkius kalbėtis jau dabar ir diskusijose argumentuotai paneigti galimai egzistuojančius nepagrįstus mitus“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Kūrybinių dirbtuvių, kurios vyks anglų kalba internetu, metu patyrę ekspertai pasidalins įžvalgomis apie šiuo metu robotikoje egzistuojančius didžiausius netechnologinius iššūkius, atsakingą robotikos koncepciją bei gerąsias praktikas pasaulyje. Be to, dirbtuvių dalyviai dirbs grupėse, kuriose diskutuos šiomis temomis bei pristatys savo darbo rezultatus renginio pabaigoje.
Renginio organizatoriai skatina visus aktyviai registruotis ir praleisti tris vertingas valandas iniciatyvų profesionalų būryje.
Lietuvoje rengiama agromaisto sektoriaus EIT FOOD Iššūkių laboratorija
EIT FOOD centras Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ skelbia registraciją į HACK AgriFood’21 Iššūkių laboratoriją, kurios finalinis renginys vyks lapkričio 17–18 dienomis, o nugalėtojų komanda bus apdovanota 2 000 eurų piniginiu prizu. Individualiai registruotis kviečiami įvairaus amžiaus ir specialybių studentai, jaunieji inovatoriai bei visi, norintys prisidėti prie tvaresnės maisto vertės grandinės Lietuvoje kūrimo.
Renginio metu dalyviai bus suskirstyti į komandas bei turės pasirinkti spręsti vieną iš šešių organizatorių pateiktų iššūkių temų: Tvaresnė akvakultūra, Trumpoji maisto tiekimo grandinė, Tvarios maisto pakuotės, Šalutinių maistų gamybos produktų panauda, Žemės ūkis – patrauklus sektorius visuomenės akyse ir Alternatyvių baltymų skatinimas.
„Per pastaruosius keletą metų surengėme ne vieną sėkmingą tarptautinį hakatoną. Vis dėlto, nuolat ieškome kažko naujo, todėl šį rudenį nusprendėme pasiūlyti kitokį formatą. Anksčiau prarasdavome daug potencialių dalyvių ir jų idėjų dėl to, kad jiems nepavykdavo atrasti komandos. Šįmet nusprendėme perimti pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje EIT FOOD patirtį, todėl registracijos bus individualios, o dalyviai į komandas bus suburti pagal savo turimus gebėjimus ir kompetencijas. Be to, komandos turės spręsti ne tik technologinius, bet ir socialinius, komunikacinius bei marketinginius iššūkius. Tai reiškia, kad į šią Iššūkių laboratoriją galės įsitraukti dar didesnis būrys iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi žemės ūkio ir maisto sektorius bei aplinkos, kurioje mes gyvename, tvarumas“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – per pastaruosius metus surengė tokius tarptautinius hakatonus kaip HACK Digital Sea’21, HACK AgriFood’20 bei HACK AgriFood’19.
Tvaresnė akvakultūra
Iššūkiai: Kokie sprendimai leistų sumažinti žvejų tinkluose žūstančių gyvūnų kiekį? Kaip galėtume stebėti žuvų migraciją?
Žvejyba ne tik tiekia maistą žmonėms, bet ir kelia daugybę iššūkių bioįvairovei. Jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose mastai Lietuvoje iki šiol nėra visiškai aiškūs. Aišku viena – žvejybos įrankiuose įsipainioję žūva tiek paukščiai, tiek ruoniai. Aplinkos ministerija neturi aiškios informacijos, todėl negali įvertinti realios situacijos, o negalėdami įvertinti būklės, nežino, ar reikia taikyti apsaugos priemones. Be to, Klaipėdos uostas susiduria su problema, kaip sumažinti savo veiklos poveikį žuvims (ypatingai jų neršto laikotarpiu). Šiandien Lietuvoje susiduriama su šiomis problemomis:
- nėra kritusių jūros paukščių ir ruonių (ypač ruonių dėl jų svorio ir dydžio) paėmimo iš jūros mechanizmo;
- nėra ruonių apskaitos sistemos (tas pats ruonis gali būti apskaitytas keliskart);
- nėra efektyvios žvejų bendruomenės švietimo programos ir patrauklaus mechanizmo, kuris paskatintų žvejus savo veikloje naudoti paukščių ir ruonių priegaudą mažinančius įrankius ir priemones tokias kaip kameros laivuose, skirtos stebėti, kas pateko į žvejybos įrankius.
- reikalingas sprendimas, kuris leistų uoste stebėti žuvų neršto migraciją (kada ir kaip žuvys migruoja uosto teritorijoje, koks yra jų kiekybinis pasiskirstymas laike).
Trumpoji maisto tiekimo grandinė
Iššūkis: Kokia priemonė galėtų leisti suklestėti trumposioms maisto tiekimo grandinėms?
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių nauda yra neabejotina. Jos leidžia galutiniam vartotojui pasiūlyti aukštesnę produktų kokybę. Aplinkosauginiu požiūriu jos įgalina tvaresnes gamybos ir komercinės veiklos praktikas bei sukuria sąlygas sumažinti maisto praradimus bei pasiūlyti tvaresnes pakuotes klientams. Galiausiai, tai leidžia ūkininkams gauti didesnę finansinę grąžą, kadangi tiekdami produktus tiesiogiai vartotojams maisto gamintojai gali sumažinti priklausomybę nuo įvairių tarpininkų ir plėtoti savarankiškas rinkodaros strategijas. Taip pat tai suteikia galimybę išsaugoti tokiose grandinėse sukuriamą vertę vietos bendruomenėms bei prisidėti prie vietinės ekonominės ir socialinės plėtros.
Vis dėlto, dėl žinių, pasitikėjimo ir kompetencijos stokos bei dažnai pasiūlomos aukštesnės produkto galutinės kainos tokia praktika realybėje pasitaiko retai. Šio iššūkio metu iš Jūsų tikimasi sprendimų, kurie įgalintų ūkininkus, pirminės grandinės maisto gamintojus, komerciškai naudingai įgyvendinti trumpąsias maisto tiekimo grandines praktikoje. Tai gali būti pasiūlytas verslo modelis, rinkodarinė strategija, mobili programėlė ar reikalingas kompetencijas ūkininkams ugdanti platforma. Pasirinkimas Jūsų, svarbiausia paskatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą!
Tvarios maisto pakuotės
Iššūkis: Kokie sprendimai ar priemonės leistų prekybos vietose įsitvirtinti brangesnėms, tačiau tvaresnėms ir praktiškesnėms pakuotėms?
Nors Europoje vis daugiau dėmesio yra skiriama draugiškoms gamtai pakuotėms, tačiau gamintojai susiduria su nemenkais iššūkiais jas diegiant rinkoje bei atrandant pusiausvyrą tarp aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo. Reikšmingai galutinių pirkėjų daliai galutinė produkto kaina sudaro lemiamą įtaką renkantis produktą. Į tai reaguoja ir didieji prekybos centrai, kurie renkasi geresnę lentynos kainą galinčius pasiūlyti produktus. Kadangi pakuotės kaina sudaro vis didesnę dedamąją galutinėje maisto produkto kainoje, konkurencinį pranašumą įgauna mažiau tvarias pakuotes siūlantys gamintojai.
Šio iššūkio metu iš Jūsų tikimasi sprendimų, kurie galėtų situaciją pakeisti. Kas tai galėtų būti? Galbūt rinkodarinė strategija, skatinti vartotojus rinktis brangesnes, bet tvaresnes pakuotes? Galbūt nauji pakuočių modeliai, kurie leistų jas vėliau sėkmingai „prikelti antram gyvenimui“ ir pritaikyti buityje? O galbūt galite pasiūlyti sprendimą, kuris stipriai atpigintų tvarių pakuočių gamybą išsaugant jų kokybines savybes? Jūsų laisvė pasirinkti tinkamiausią iššūkio sprendimo prieigą.
Šalutinių maisto gamybos produktų panauda
Iššūkis: Kokie sprendimai leistų įmonėms efektyviau ir tvariau panaudoti šalutinius maisto gamybos produktus?
Maisto perdirbimo įmonės gamybos veikloje vis dar palieka nemažą kiekį šalutinių produktų, kurie yra išmetami arba panaudojami labai neefektyviai. Šalutinių produktų nepanaudojimas įmonėms reiškia papildomas išlaidas atliekų utilizavimu. Vis dėlto, dauguma šalutinių produktų gali būti pernaudojami ir sugrąžinami į vertės grandines. Tai įmonėms leistų verslo modelyje įgyvendinti visą žiedinės ekonomikos ratą bei gamybos veikloje nepalikti nepanaudotų produktų.
Pavyzdžiui, šiuo metu įmonės susiduria su problema, kad aliejaus bei sulčių gamybos išspaudos taip pat kaip ir įvairios atliekos, liekančios pieno produktų gamybos procesuose, geriausiu atveju yra pritaikomos pašarams. Toks jų panaudojimo būdas yra netvarus tiek gamtiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Šio iššūkio tikslas – atrasti kokį nors (nebūtinai paminėtą) šalutinį maisto gamybos produktą, kuris nėra panaudojamas arba yra panaudojamas neefektyviai ir pasiūlyti efektyvų šio šalutinio maisto gamybos produkto panaudojimo būdą.
Žemės ūkis – visuomenei patrauklus sektorius
Iššūkis: Ką ir kaip turėtume daryti, jei norime keisti visuomenės požiūrį į žemės ūkio sektorių ir jį pristatyti kaip pažangų, tvarų ir galintį generuoti didelę ekonominę grąžą?
Žemės ūkio sektorius juda į priekį didžiuliais žingsniais. Šiandien čia yra naudojama daugybė pažangių technologijų, robotikos sistemų, o kombainų operatoriai dažniau atlieka programuotojų, o ne vairuotojų funkciją. Galiausiai, daugybė atliktų tyrimų rodo, kad žemės ūkio sektorius yra vienas iš imliausių technologijoms sektorių, kuris dėl didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus atliks vis svarbesnį vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Be to, agromaisto sektorius pastaraisiais metais pritraukė rekordinį dydį privačių investuotojų lėšų. Panašu, kad ši tendencija nesikeičia.
Vis dėlto, didžiosios dalies visuomenės akyse žemės ūkio sektorius yra matomas kaip nepatrauklus, purvinas ir negeneruojantis ekonominės grąžos sektorius, kuriame vis dar dominuoja su šakėmis laukuose dirbantys vyrai. Kaip galėtume pakeisti šį visuomenės požiūrį ir pristatyti žemės ūkį kaip patrauklų jaunimui ir pasididžiavimą tiek šalies lyderiams, tiek visuomenei keliantį sektorių?
Alternatyvių baltymų skatinimas
Iššūkis: Kaip galėtume paskatinti visuomenę vartoti daugiau augalinių arba alternatyvių baltymų produktų?
Šis iššūkis yra ypatingai kompleksinis ir turintis skirtingus galimus siūlomo sprendimo požiūrio kampus. Dalyviai, pasirinkę šį iššūkį, turėtų apsispręsti, į kurią iššūkio sprendimo dalį orientuojasi ir kodėl jiems šis problemos sprendimų požiūrio kampas atrodo aktualiausias.
Iššūkio problemiškumo kontekstas:
Kultūrinis aspektas:
Pastaruosius kelerius metus agromaisto sektoriuje didžiulio dėmesio sulaukė vabzdžiai. Jie šiuo metu yra matomi kaip puiki alternatyva, galinti pasaulio gyventojus aprūpinti reikalingais baltymais pigiau ir draugiškesniu aplinkai būdu. Vabzdžiai kaip alternatyvių baltymų šaltinis galėtų tapti labai svarbia tvarios pasaulio mitybos sistemos dalimi. Vis dėlto, Vakarų pasaulyje susidurta su kultūriniu pasipriešinimu – daugelio europiečių ši baltymų alternatyva yra atmetama. Kaip, Jūsų nuomone, būtų galima pakeisti šį kultūrinį išankstinį europiečių/lietuvių nusistatymą prieš alternatyvius baltymus, gaunamus iš vamzdžių?
Didelė augalinių baltymų produkcijos dalis yra importuojama:
Nors augalinės kilmės maistas tapo vienu dinamiškiausiai besivystančių maisto produkcijos segmentų, tačiau daugelio tokių produktų pagrindą sudaro sojos pupelės, kurių didžioji dalis importuojama iš ne ES šalių. Tai nėra tvaru dėl logistinių kaštų bei maisto tiekimo grandinės sutrikdymo rizikos, todėl yra būtini skaitmeniniai arba kitokie sprendimai, kurie skatintų ūkininkus vietinėse šalyse auginti augalinių baltymų šaltinius tokius kaip žirniai, pupelės ir pan. bei vėliau tai naudoti maisto gamybai. Sektorius susiduria su problema, kaip ekonomiškai efektyviai padidinti šalyje auginamų augalinių baltymų turinčių žemės ūkio kultūrų kiekį?
(Ne)būtinybė paversti augalinių baltymų produktų skonį panašiu į mėsos:
Didžiulė produkcijos iš augalinių baltymų dalis yra orientuota į mėsos mylėtojus; siekiama, kad šios produkcijos skonis ir net išvaizda būtų panaši į mėsos produktų. Nors iš pirmo žvilgsnio toks tikslas atrodo paprastas ir nekaltas, už jo slypi gana didelė problema. Nors augalinės kilmės maistas yra tvaresnis pasirinkimas, norint paversti tokio maisto skonio savybes panašiomis į gyvulinės kilmės produkcijos, reikia jį stipriai perdirbti arba naudoti daug papildomų priedų. Gamintojai yra suinteresuoti atsisakyti tokios praktikos. Svarbiausia, jog tai būtų naudinga tiek gamtai, tiek ir verslui. Todėl yra būtina nustoti keisti šių produktų struktūrą bei pradėti taikyti naują strategiją (gamybos, rinkodaros, marketingo ir pan.) iš augalinės kilmės baltymų šaltinių pagamintiems produktams tam, kad jie būtų priimti vartotojų. Kokią galėtų būti ši strategija?
Nauji alternatyvios/augalinės kilmės baltymų šaltiniai:
Nors augalinės ar alternatyvių baltymų kilmės šaltinių jau yra atrasta nemažai, šioje srityje dar tikrai yra neišnaudoto potencialo. Kokie galėtų būti dar neatrasti alternatyvios/augalinės kilmės baltymų šaltiniai? Kodėl, Jūsų nuomone, jie galėtų patirti sėkmę rinkoje?
AgroMaisto Forumas 2021 siūlys naują kryptį
Praėjusiais metais „Agromaisto forumas“ nustebino daugelį. Pirmąkart virtualiai dvi dienas vykęs forumas pritraukė daugiau nei 1 800 unikalių žiūrovų, iš kurių 500 buvo stebėtojai iš užsienio. Įdomu tai, kad vienas prisijungęs dalyvis vidutiniškai forume praleido daugiau nei 4 valandas. Pagrindiniai renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ ir Europos Parlamento biuras Lietuvoje – šiemet teigia, kad atėjo metas ambicijas paversti realiais veiksmais ir visoms pusėms susitarti dėl tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimo. Hibridinis „Agromaisto forumas 2021“ įvyks jau lapkričio 25 d.
Šiais metais „Agromaisto forumo 2021” pagrindinė tema – tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimas įgalinant sinergiją nuo pirminių veikėjų – ūkininkų – iki perdirbėjų, platintojų, vartotojų bei politinių sprendimų priėmėjų. Forumo organizatoriai informuoja, kad renginys nemokamas ir visus kviečia aktyviai registruotis.
Forumas neigs mitus
„Žemės ūkio ir maisto sektorius neturi savo atskiros koncepcijos, todėl dažnai yra traktuojamas kaip atskira Pramonės 4.0 dalis. Vis dėlto, Lietuvoje sparčiai vyksta sektoriaus transformacija, neretai turinti ir pramonės penki elementus. Šiomis sąlygomis svarbiausia tampa žmogaus ir technologijų sinergija, derinant žmogaus protą ir kūrybiškumą su technologijų efektyvumu. Turime apjungti verslo ir mokslo pastangas bei sukurti aiškią valstybės agromaisto sektoriaus viziją bei misiją ateinantiems dešimtmečiams ir parodyti to svarbą Lietuvos raidai. Tai ne tik leis kurti tvarią, sveiką aplinką žmogui, bet ir pritrauks į šį sektorių dideles investicijas bei skatins jaunimą mokytis agromaisto subtilybių ir kurti vertę Lietuvai regionuose“, – teigė forume kalbėsiantis VDU rektorius Juozas Augutis.
Iš tiesų, žvelgiant į forumo organizatorių rengiamą koncepciją galima identifikuoti dvi aiškias kryptis. Žemės ūkio ir maisto sektorius yra klaidingai nuvertinamas kaip nepažangus sektorius, kuriam ir kuriame nėra vystomi aukštos pridėtinės vertės produktai. Tai mitas, kurį organizatoriai paneigs realiais pavyzdžiais įrodę šio sektoriaus ryšį su IT bei pažangiausiais rinkoje kuriamais technologiniais sprendimais. Antra, agromaisto sektorius pasižymi ypatingu tarpsektoriškumu ir svarba socialinei visuomenės raidai. Tą įkūnys forumo metu vyksiantys mažesni forumai, apimsiantys temas nuo žemės ūkio ir inovatyvaus maisto iki investicijų, tvarios aplinkos, ateities įgūdžių formavimo, švietimo ar kaimo vystymo svarbos.
Didelė tarpsektorinė įtrauka
Sparčią sektoriaus technologinę raidą ir potencialą nesustoti augti pabrėžia įmonės „ART21” direktorius Augustas Alešiūnas. „Žemės ūkio ir maisto sektorius išgyvena piko laikotarpį visame pasaulyje. Europoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas technologijų, susijusių su 5G, robotizacija bei autonomine technika, vystymui. Sektoriaus augimo tendencijas skatina ne tik EK inicijuota Žaliojo kurso kryptis, bet ir privačių investuotojų sprendimai toliau investuoti rekordines sumas į agromaisto sektoriui kuriamas technologijas. Tai jie daro ne vedini emocijų, bet matydami galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje kurti aukštą pridėtinę grąžą generuosiančius sprendimus. Jei kaip valstybė to nepramiegosime, mūsų šalies inovatoriai gali sukurti tinkamus sprendimus bei sugeneruoti didelę vertę Lietuvos ekonomikai“, – tarptautinį kontekstą pristatė kitas forumo pranešėjas A. Alešiūnas.
Šiais metais forumas pasižymės didele tarptautinių ir vietinių ekspertų, politinių sprendimų priėmėjų ir verslo bei mokslo lyderių gausa. Forume pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, „Ag Funder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Prancūzijos Žemės ūkio ir maisto pramonės atašė Centrinei ir Rytų Europai Marie-Christine Le Gal, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, ekonomistas Paulius Kunčinas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas ir partneris Linas Dičpetris, „Dojus Group“ generalinis direktorius Donatas Dailidė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir daugybė kitų.
Prieš forumą – susijusių renginių gausa
Šįmet vieni iš renginio organizatorių – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – prieš forumą pasiūlė gausybę su „Agromaisto forumo 2021” tema susijusių renginių. Pirmieji renginiai prasidėjo jau šios savaitės pradžioje ir tęsis iki pat pagrindinio renginio išvakarių.
Lapkričio 15 d. prasidėjo „EIT FOOD“ tvarios maisto tiekimo grandinės mokymų savaitės keturių internetinių seminarų ciklas. Jų metu dalyviai sužinos, kas yra trumposios maisto tiekimo grandinės ir kaip sumažinti maisto švaistymą nuo ūkio iki stalo, išgirs apie ūkininkų kooperacijos naudą didinant tvarios tiekimo grandinės efektyvumą bei susipažins su naujausia informaciją apie tvarios maisto tiekimo grandinės finansavimo perspektyvas. Mokymus ves „Investra“ direktorius Gediminas Liaudanskas, VDU prof. dr. Vilma Atkočiūnaitė, „HBH“ Vilnius savininkė Aida Matulevičiūtė – Čepukaitė bei Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.
Ketvirtadienį dėmesys bus nukreiptas į jaunuosius inovatorius, kadangi bus išrinkti HACK AgriFood’21 Iššūkių laboratorijos nugalėtojai. Jaunimas iš skirtingų Lietuvos universitetų jau pradėjo padedami mentorių, moderatorių bei klientų varžytis Iššūkių laboratorijos metu dėl piniginio prizo ir siekti sukurti kūrybiškus sprendimus organizatorių iškeltiems iššūkiams spręsti.
„Per pastaruosius keletą metų surengėme ne vieną sėkmingą tarptautinį hakatoną. Vis dėlto, nuolat ieškome kažko naujo, todėl šį rudenį nusprendėme pasiūlyti kitokį formatą. Anksčiau prarasdavome daug potencialių dalyvių ir jų idėjų dėl to, kad jiems nepavykdavo atrasti komandos. Šįmet nusprendėme perimti pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje EIT FOOD patirtį, todėl registracijos buvo individualios, o dalyviai suburti į komandas pagal savo turimus gebėjimus ir kompetencijas. Be to, komandoms iškelti ne tik technologiniai, bet ir socialiniai, komunikaciniai bei marketinginiai iššūkiai. Tai reiškia, kad į šią Iššūkių laboratoriją galime įtraukti dar didesnį būrį iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi žemės ūkio ir maisto sektorius bei aplinkos, kurioje mes gyvename, tvarumas“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Įžanginius renginius užbaigs tarptautinės kūrybinės dirbtuvės
Likus dienai iki forumo (lapkričio 24 d.) organizatoriai kviečia visus dalyvauti tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse apie netechnologinius robotikos iššūkius (renginys vyks anglų kalba). Šios dirbtuvės yra skirtos visiems – nuo robotikos sprendimų kūrėjų, vystytojų ar politikos formuotojų iki galutinių vartotojų ir visos visuomenės. Jų metu bus siekiama didinti suinteresuotų šalių tarpusavio supratimą apie netechnologinius robotikos iššūkius tokius kaip galimos etinės, teisinės, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominės problemos. Taip pat bus ieškoma bendrų sprendimų į jau egzistuojančius bei potencialius netechnologinius robotikos vystymo ir pritaikymo iššūkius.
Renginio metu dalyviams padės gausus būrys moderatorių bei trys ekspertai, kurie pristatys pranešimus skirtingomis temomis. Kauno Technologijos universiteto profesorius dr. Vidas Raudonis dalinsis žiniomis apie netechnologinius robotikos iššūkius, „FoodScale Hub“ viceprezidentas verslo plėtrai Grigoris Chatzikostas paaiškins robotikos sinergiją su Žaliojo kurso tikslais, o „Factobotics“ produkto dizaino vadovas Justinas Katkus pateiks gerosios praktikos pavyzdžių.
Kaip teigia ekspertai, pramonė juda į priekį neįtikėtinu greičiu, o žemės ūkio ir maisto sektorius yra ne išimtis. Anot jų, tyrimai rodo didžiulį šio sektoriaus imlumą robotikos sprendimų, pagrįstu dirbtiniu intelektu, diegimui. Vis dėlto, vis sparčiau diegiant pažangius sprendimus įvairiuose sektoriuose susidursime ne tik su finansiniais ar techniniais iššūkiais. Ne mažiau dėmesio yra verti ir netechnologiniai anksčiau minėti robotikos aspektai, susiję su etiniais, teisiniais, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominiais klausimais.
Renginio organizatoriai skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, reaguodami į vis didėjantį tarptautinės bendruomenės diskursą šia tema, nusprendė paskatinti skirtingas suinteresuotas puses Lietuvoje (įtraukiant užsienio partnerius) apie šiuos potencialius iššūkius kalbėtis jau dabar ir diskusijose argumentuotai paneigti galimai egzistuojančius nepagrįstus mitus.