Ieva Budraitė
Ieva Budraitė
Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja
Mentorė
Patyrusi administracijos vadovė, pasižyminti organizacijų vadybos ir projektų valdymo įgūdžiais. Jaunųjų žaliųjų organizacijų steigėja, aplinkos ministro visuomeninė patarėja.
Raktiniai žodžiai
Valdymas, aplinkosauga, Žaliasis kursas, vadyba
Dr. Ramunė Vanagaitė
Dr. Ramunė Vanagaitė
Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto prodekanė
Ekspertė ir mentorė
Raktiniai žodžiai
Alina Laukienė
Alina Laukienė
Xplicity pardarvimų ir marketingo vadovė
Ekspertė ir mentorė
Ji padeda įmonėms kurti individualius programinius sprendimus. Ag-Tech yra viena iš jos atstovaujamos įmonės prioritetinių sričių. Ji turi ilgesnę nei 13 metų patirtį verslo vystymo, marketingo ir valdymo srityse.
Raktiniai žodžiai
Dr. Nerijus Nika
Dr. Nerijus Nika
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas.
Mentorius
Dr. Nerijus Nika yra Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas. Turi patirties žuvų biologijos, žuvininkystės valdymo ir išsaugojimo srityse. Pastaruoju metu daugiausiai dirba su akvakultūros ir mėlynosios bioekonomikos sektoriaus plėtra
Raktiniai žodžiai
Jūra, tyrimai, akvakultūra, žuvys, aplinkosauga, mėlynoji bioekonomika.
Kęstutis Šetkus
Kęstutis Šetkus
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius
Ekspertas ir mentorius
Kęstutis Šetkus turi sukaupęs daug patirties inovatyvių projektų vystyme ir vertinime. Jis yra vadovavęs Lietuvos inovacijų centrui ir MITA, patarinėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrui.
Raktiniai žodžiai
Vertinimas, inovacijos, vadyba, strategija, inovacijos
Giedrius Leskauskas
Giedrius Leskauskas
„AgriFood Lithuania DIH“ komunikacijos vadovas
Mentorius
Giedrius Leskauskas yra komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistas, sukaupęs įvairialypės išorinės komunikacijos patirties versle, nevyriausybinėse organizacijose bei viešajame sektoriuje. Pastaruosius dvejus metus kuria ir įgyvendina komunikacijos strategijas žemės ūkio ir maisto sektoriuje.
Raktiniai žodžiai
Komunikacija, viešieji ryšiai, marketingas, socialiniai tinklai, strategija.
Agromaisto forumo išvakarėse – tarptautinės kūrybinės dirbtuvės
Lapkričio 24 d., „Agromaisto forumo 2021” išvakarėse, forumo organizatoriai „AgriFood Lithuania DIH“ rengs „Robotics4EU” tarptautines kūrybines dirbtuves, skirtas didinti visų suinteresuotų veikėjų – nuo robotikos sprendimų kūrėjų, vystytojų ar politikos formuotojų iki galutinių vartotojų ir visos visuomenės – supratimą apie netechnologinius robotikos iššūkius. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.
„Pramonė juda į priekį neįtikėtinu greičiu, o žemės ūkio ir maisto sektorius yra ne išimtis. Tyrimai rodo didžiulį šio sektoriaus imlumą robotikos sprendimų, pagrįstu dirbtiniu intelektu, diegimui. Vis sparčiau diegiant šiuos pažangius sprendimus įvairiuose sektoriuose susidursime ne tik su finansiniais ar techniniais iššūkiais. Ne mažiau dėmesio yra verti netechnologiniai aspektai tokie kaip galimi etiniai, teisiniai, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominiai klausimai, kurie gali kilti visuomenėje. Šių kūrybinių dirbtuvių tikslas yra suteikti galimybę ir skatinti skirtingas suinteresuotas puses apie šiuos potencialius iššūkius kalbėtis jau dabar ir diskusijose argumentuotai paneigti galimai egzistuojančius nepagrįstus mitus“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Kūrybinių dirbtuvių, kurios vyks anglų kalba internetu, metu patyrę ekspertai pasidalins įžvalgomis apie šiuo metu robotikoje egzistuojančius didžiausius netechnologinius iššūkius, atsakingą robotikos koncepciją bei gerąsias praktikas pasaulyje. Be to, dirbtuvių dalyviai dirbs grupėse, kuriose diskutuos šiomis temomis bei pristatys savo darbo rezultatus renginio pabaigoje.
Renginio organizatoriai skatina visus aktyviai registruotis ir praleisti tris vertingas valandas iniciatyvų profesionalų būryje.
Lietuvoje rengiama agromaisto sektoriaus EIT FOOD Iššūkių laboratorija
EIT FOOD centras Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ skelbia registraciją į HACK AgriFood’21 Iššūkių laboratoriją, kurios finalinis renginys vyks lapkričio 17–18 dienomis, o nugalėtojų komanda bus apdovanota 2 000 eurų piniginiu prizu. Individualiai registruotis kviečiami įvairaus amžiaus ir specialybių studentai, jaunieji inovatoriai bei visi, norintys prisidėti prie tvaresnės maisto vertės grandinės Lietuvoje kūrimo.
Renginio metu dalyviai bus suskirstyti į komandas bei turės pasirinkti spręsti vieną iš šešių organizatorių pateiktų iššūkių temų: Tvaresnė akvakultūra, Trumpoji maisto tiekimo grandinė, Tvarios maisto pakuotės, Šalutinių maistų gamybos produktų panauda, Žemės ūkis – patrauklus sektorius visuomenės akyse ir Alternatyvių baltymų skatinimas.
„Per pastaruosius keletą metų surengėme ne vieną sėkmingą tarptautinį hakatoną. Vis dėlto, nuolat ieškome kažko naujo, todėl šį rudenį nusprendėme pasiūlyti kitokį formatą. Anksčiau prarasdavome daug potencialių dalyvių ir jų idėjų dėl to, kad jiems nepavykdavo atrasti komandos. Šįmet nusprendėme perimti pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje EIT FOOD patirtį, todėl registracijos bus individualios, o dalyviai į komandas bus suburti pagal savo turimus gebėjimus ir kompetencijas. Be to, komandos turės spręsti ne tik technologinius, bet ir socialinius, komunikacinius bei marketinginius iššūkius. Tai reiškia, kad į šią Iššūkių laboratoriją galės įsitraukti dar didesnis būrys iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi žemės ūkio ir maisto sektorius bei aplinkos, kurioje mes gyvename, tvarumas“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – per pastaruosius metus surengė tokius tarptautinius hakatonus kaip HACK Digital Sea’21, HACK AgriFood’20 bei HACK AgriFood’19.
Tvaresnė akvakultūra
Iššūkiai: Kokie sprendimai leistų sumažinti žvejų tinkluose žūstančių gyvūnų kiekį? Kaip galėtume stebėti žuvų migraciją?
Žvejyba ne tik tiekia maistą žmonėms, bet ir kelia daugybę iššūkių bioįvairovei. Jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose mastai Lietuvoje iki šiol nėra visiškai aiškūs. Aišku viena – žvejybos įrankiuose įsipainioję žūva tiek paukščiai, tiek ruoniai. Aplinkos ministerija neturi aiškios informacijos, todėl negali įvertinti realios situacijos, o negalėdami įvertinti būklės, nežino, ar reikia taikyti apsaugos priemones. Be to, Klaipėdos uostas susiduria su problema, kaip sumažinti savo veiklos poveikį žuvims (ypatingai jų neršto laikotarpiu). Šiandien Lietuvoje susiduriama su šiomis problemomis:
- nėra kritusių jūros paukščių ir ruonių (ypač ruonių dėl jų svorio ir dydžio) paėmimo iš jūros mechanizmo;
- nėra ruonių apskaitos sistemos (tas pats ruonis gali būti apskaitytas keliskart);
- nėra efektyvios žvejų bendruomenės švietimo programos ir patrauklaus mechanizmo, kuris paskatintų žvejus savo veikloje naudoti paukščių ir ruonių priegaudą mažinančius įrankius ir priemones tokias kaip kameros laivuose, skirtos stebėti, kas pateko į žvejybos įrankius.
- reikalingas sprendimas, kuris leistų uoste stebėti žuvų neršto migraciją (kada ir kaip žuvys migruoja uosto teritorijoje, koks yra jų kiekybinis pasiskirstymas laike).
Trumpoji maisto tiekimo grandinė
Iššūkis: Kokia priemonė galėtų leisti suklestėti trumposioms maisto tiekimo grandinėms?
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių nauda yra neabejotina. Jos leidžia galutiniam vartotojui pasiūlyti aukštesnę produktų kokybę. Aplinkosauginiu požiūriu jos įgalina tvaresnes gamybos ir komercinės veiklos praktikas bei sukuria sąlygas sumažinti maisto praradimus bei pasiūlyti tvaresnes pakuotes klientams. Galiausiai, tai leidžia ūkininkams gauti didesnę finansinę grąžą, kadangi tiekdami produktus tiesiogiai vartotojams maisto gamintojai gali sumažinti priklausomybę nuo įvairių tarpininkų ir plėtoti savarankiškas rinkodaros strategijas. Taip pat tai suteikia galimybę išsaugoti tokiose grandinėse sukuriamą vertę vietos bendruomenėms bei prisidėti prie vietinės ekonominės ir socialinės plėtros.
Vis dėlto, dėl žinių, pasitikėjimo ir kompetencijos stokos bei dažnai pasiūlomos aukštesnės produkto galutinės kainos tokia praktika realybėje pasitaiko retai. Šio iššūkio metu iš Jūsų tikimasi sprendimų, kurie įgalintų ūkininkus, pirminės grandinės maisto gamintojus, komerciškai naudingai įgyvendinti trumpąsias maisto tiekimo grandines praktikoje. Tai gali būti pasiūlytas verslo modelis, rinkodarinė strategija, mobili programėlė ar reikalingas kompetencijas ūkininkams ugdanti platforma. Pasirinkimas Jūsų, svarbiausia paskatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą!