Pandemija – ne krizė, o galimybė
Registracijų gausa į nuotolinį „Agromaisto forumą 2020“ “, kuris vyks lapkričio 26–27 dienomis, nustebino pačius renginio iniciatorius – skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania“ ir Europos Parlamento biurą Lietuvoje. Organizatoriai primena, kad dalyvavimas forume yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių kiekio būtina išankstinė registracija.
Pandemija – nauja galimybė
Nors šių metų renginio programoje COVID-19 tema neišvengiama, forumo pranešėjai siūlo kitokį požiūrį į pandemiją. „Tai ne grėsmė išnykti, tai galimybė išnaudoti skaitmeninimą žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių transformacijai. Tam dabar yra puikios sąlygos. Pirmiausia, patys ūkininkai suprato, kaip stipriai jie yra priklausomi nuo neautomatizuotų ir archajiškų sprendimų. Be to, Europos Sąjunga dabar siūlo realią ir apčiuopiamą paramą ūkiams ir verslams, norintiems judėti pažangos keliu. Galiausiai, Europos visuomenės pasąmonėje matomas psichologinis lūžis – žmonės ne tik palaiko, bet ir reikalauja sprendimų, kurie kurtų tvaresnę, sveikesnę ir pažangesnę ateitį“, – teigia pagrindinį pranešimą forume pristatysiantis skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21“ generalinis direktorius Augustas Alešiūnas.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys sveikina požiūrį, kad šį permainų metą reikia vertinti per galimybių prizmę. „Patirti sukrėtimai jau parodė, kur esame pažeidžiamiausi, ir sudėliojo svarbiausius persitvarkymo akcentus. Su nauja motyvacija įgyvendindami Žaliąjį kursą bei skaitmenizaciją patenkinsime globalius tvarumo, saugumo ir funkcionalumo poreikius ir padidinsime atsparumą krizėms“. Jis atkreipia dėmesį, kad agro industrijai valstybė jau suteikė prioritetą sumanios specializacijos strategijoje, tad kuriant naujas technologijas, svarbu atsižvelgti į agroinovacijų ir maisto technologijų krypties temas.
Europos Parlamentas reaguoja į europiečių lūkesčius
Pasikeitęs gyventojų požiūris nėra vien tik gražiai naudojama klišė. Šios nuotaikos puikiai jaučiamos ir Europos Parlamente. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Europos Parlamente Bronis Ropė atkreipia dėmesį, kad vartotojai tapo kur kas reiklesni. Anot EP nario, europiečiai nori už prieinamą kainą turėti galimybę pirkti produkciją, pagamintą kaip įmanoma darnesnėje ir ekologiškesnėje aplinkoje, kurioje nebūtų naudojami pesticidai.
Ropė pabrėžia, kad ES supranta visuomenėje tvyrančias nuotaikas ir nori užtikrinti nenutrūkstamą vietinę maisto grandinę, todėl yra pasiruošusi padėti kiekvienam ūkininkui, norinčiam dirbti ekologiškiau, išmaniau, našiau ir pelningiau. EP sprendimai suteikia galimybę Bendrosios žemės ūkio politikos priemones tikslingai nukreipti į technologinius sprendimus, leidžiančius ūkininkams įsidiegti žaląsias technologijas, skatinančias aplinkosaugą ir tvarumą. „Tačiau būtina kelti klausimą, ar Lietuvos ūkininkai pajėgus tokioms investicijoms be adekvačios ES paramos? Negalima ignoruoti fakto, kad Lietuvos žemdirbiai vis dar konkuruoja ES rinkoje nevienodomis sąlygomis, gaudami mažesnes tiesiogines išmokas.“ – teigia EP narys iš Lietuvos Bronis Ropė.
Bioekonomika – ateities ekonomikos variklis
Forume dėmesys bus skiriamas ir su pandemija nesusijusių ateities perspektyvų aptarimui. Viena iš jų – bioekonomika ir jos potencialas. Nors šiandien tai nesulaukia pakankamai didelio dėmesio, tačiau, anot EBPO, palyginti netolimoje ateityje būtent tai bus pagrindinis Europos plėtros variklis. Kaip teigia būsimas forumo diskusijos dalyvis Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, yra klaidinga kalbėti apie bioekonomiką kaip apie atskirą sektorių ar sritį, nes bioekonomikos principai yra taikomi daugelyje sektorių – žemės ūkyje, maisto pramonėje, tekstilėje, drabužių bei odos gaminių gamyboje, medienos ir baldų pramonėje ir t.t.
„Europoje verslas siekia maksimaliai padidinti medžiagų vertę, pereiti prie žiedinio verslo modelių ir pasukti link žiedinės ekonomikos. Būtent bioekonomika yra svarbi tokios ekonomikos dalis, kuri skiria išskirtinį dėmesį atsinaujinančių žaliavų gamybai ir žaliavų bei atliekų perdirbimui kuriant naujus produktus, o tai puikiai atliepia Europos viziją, kuri yra orientuota į skaitmeninimą ir Žaliąjį kursą. Tikslingas bioekonomikos potencialo išnaudojimas atvertų plačias galimybes tiek ateities produktų kūrimui, tiek naujų technologijų vystymui, kurių pritaikymas turi dideles perspektyvas“, – priduria LPK prezidentas V. Janulevičius.
„Agromaisto forumas 2020“ vyks lapkričio 26–27 dienomis. Pirmąją renginio dieną dėmesio centre bus ES sprendimai ir strategijos, o antrąją – Lietuvos agro-maisto pramonės ateitis. Forumas bus transliuojamas lietuvių ir anglų kalbomis. Vietų kiekis ribotas, tad norintys dalyvauti kviečiami registruotis.
Žemės ūkis artėja prie esminių permainų
Žemės ūkis artėja prie esminių permainų: ES Žaliasis kursas, bendrosios žemės ūkio politikos reforma, skaitmeninimas bei atsakas į COVID-19 pandemijos krizę iš pagrindų pakeis suvokimą apie žemės ūkio ir maisto pramonės našumą, tvarumą ir technologijas. Svarbiausios sektoriaus tendencijos bus išsamiai aptartos tarptautiniame „Agro-maisto forume 2020“, kuris lapkričio 26–27 d. vyks nuotoliniu būdu. Renginys skirtas verslui, sprendimų priėmėjams, ūkininkams bei visiems, besidomintiems šios srities perspektyvomis. Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių kiekio būtina išankstinė registracija.
Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ bei Europos Parlamento (EP) biuras Lietuvoje pabrėžia, kad šiuo metu priimami sprendimai nulems šalies ir viso regiono žemės ūkio ir maisto pramonės ateitį ilgam laikui. „Spalio pabaigoje Europos Parlamentas balsavo už tai, kad ES žemės ūkio politika nuo 2023 m. būtų lankstesnė, tvaresnė ir atsparesnė krizėms. Europarlamentarai sieks, kad reikšminga paramos dalis būtų skirta kovai su klimato kaita ir biologinei įvairovei užtikrinti. Jau anksčiau Parlamentas pasisakė už sprendimus, mažinančius trąšų ir antibiotikų naudojimą maisto gamyboje, sutrumpinančius maisto tiekimo grandinę. Artimiausiu metu Europą turėtų pasiekti ekonomikos gaivinimo fondo lėšos, kurios gali tapti pagrindu transformacijai link tvaresnio žemės ūkio ir maisto gamybos“, – sako EP biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.
„AgriFood Lithuania“ skaitmeninių inovacijų centro vadovės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, pandemija paskatino Europą reaguoti. Skaitmeninė transformacija tapo pagrindiniu Europos Komisijos pasiūlytu atsaku į krizę, kuris valstybes ir verslus, tinkamai pasinaudojusius šia galimybe, pavers tvaresniais ir stipresniais nei bet kada anksčiau.
Tarp pranešėjų – lyderiai iš visos Europos
Šiandien forumo tema yra aktualesnė nei bet kada anksčiau. Tą patvirtina solidus konferencijos pranešėjų sąrašas, kuriame žymūs Europos ir Lietuvos ekspertai, politikai, verslininkai bei sprendimų priėmėjai iš Europos Komisijos. Tarp jų Europos Parlamento nariai Juozas Olekas ir Bronis Ropė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Konsorciumo „EIT FOOD“ vadovė Marja-Liisa Meurice, Europos klasterių aljanso prezidentas Antonio Novo Guerrero, rizikos kapitalo fondo „Iron Wolf Capital“ vadovaujantis partneris Kasparas Jurgelionis, „Agrokoncerno“, „Dojus Agro“ bei „Scandagra Baltic“ generaliniai direktoriai ir daugelis kitų. Su visu pranešėjų sąrašu galite susipažinti renginio organizatorių tinklapyje.
Vienas iš renginio moderatorių, skaitmeninių inovacijų centrų Europoje pradininkas Grigoris Chatzikostas teigia, kad COVID-19 išbandė mūsų maisto sistemų atsparumą ir paspartino naujų technologijų pritaikymą. Anot G. Chatzikosto, šio forumo tikslas – paskatinti skirtingus ekosistemų dalyvius nuo ūkininkų ir maisto grandinių tiekėjų iki verslininkų, vartotojų ar technologijų kūrėjų diskutuoti, sutarti, priimti teisingus sprendimus ir veikti kartu, kad agro-maisto sektorius taptų pažangesnis, tvaresnis ir labiau tausojantis aplinką.
Dėmesys Europai ir Lietuvai
„Agromaisto forumas 2020“ vyks lapkričio 26–27 dienomis. Pirmąją renginio dieną dėmesio centre bus ES sprendimai ir strategijos, o antrąją – Lietuvos agro-maisto pramonės ateitis. Forumas bus transliuojamas lietuvių ir anglų kalbomis. Vietų kiekis ribotas, tad norintys dalyvauti kviečiami registruotis.
Šis forumas yra 2019 m. Vilniaus Rotušėje vykusio tarptautinio Agro verslo forumo tąsa, kurio metu buvo pasirašytas memorandumas, įpareigojantis tolimesnį skirtingų ekosistemos veikėjų bendradarbiavimą ir siekį Lietuvoje suformuoti skaitmeninių inovacijų plėtrą palaikančią infrastruktūrą bei užtikrinti reikiamą finansavimą. Šie tikslai buvo sėkmingai įgyvendinti.