Maistinių medžiagų kiekio didinimas apdorotuose maisto produktuose
Iššūkis: Kaip padidinti maistinių medžiagų kiekį apdorotuose maisto produktuose, išlaikant jų prieinamumą ir vartotojų mėgiamumą?
Pasaulyje daugiau kaip 2 mlrd. žmonių kenčia nuo maistinių medžiagų trūkumo – dažnai dėl netinkamos mitybos, kurią sudaro daug apdorotų maisto produktų su mažu maistinių medžiagų kiekiu. Mažesnes pajamas gaunančiose šeimose perdirbti maisto produktai sudaro 70 proc. viso suvartojamo maisto, o tai ilgainiui tampa nutukimo arba įvairių sveikatos problemų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, priežastimi. Todėl itin svarbu diegti inovacijas, kurios padėtų praturtinti maisto produktus vitaminais, mineralais ir kitomis būtinomis maistinėmis medžiagomis, taip efektyviai gerinant visuomenės sveikatą.
Šio iššūkio metu jūs ieškosite metodų, kaip padidinti maistinių medžiagų kiekį, atsižvelgiant į produktų skonį ir kainą.
Sveikų maisto produktų prieinamumas
Iššūkis: Kaip padaryti sveikesnį maistą labiau prieinamą ir įperkamą mažas pajamas gaunančioms bendruomenėms?
Visame pasaulyje beveik 690 milijonų žmonių maitinasi netinkamai, o daugelis mažesnes pajamas gaunančių šeimų susiduria su maisto trūkumu. Sveiki maisto produktai, tokie kaip vaisiai, daržovės ir liesi baltymai, dažnai yra sunkiau prieinami dėl didelių kainų. Tyrimai rodo, kad mityba, kurioje gausu visaverčių maisto produktų, gali sumažinti lėtinių ligų riziką iki 30 proc.
Šiame iššūkyje turėsite atsižvelgti į ekonominius ir logistinius barjerus bei sukurti sprendimus, kurie užtikrintų, kad visavertis maistas būtų įperkamas ir plačiai prieinamas bendruomenėse ir šeimose, kuriose trūksta galimybių įsigyti sveiką maistą.
Maisto tiekimo grandinių sutrumpinimas
Iššūkis: Kokie sprendimai galėtų užtikrinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių klestėjimą?
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių nauda yra neabejotina. Vartotojai gali gauti aukštesnės kokybės produktus, o aplinkosauginės perspektyvos atžvilgiu tokios maisto grandinės užtikrina tvaresnes maisto gamybos ir prekybos praktikas. Be to, jos mažina maisto nuostolius ir neretai užtikrina tvaresnes pakuotes. Tuo tarpu ūkininkai gali gauti didesnę finansinę grąžą. Tiekdami produktus tiesiogiai vartotojams, maisto gamintojai gali sumažinti savo priklausomybę nuo tarpininkų ir kurti nepriklausomas rinkodaros strategijas.
Jos taip pat prisideda prie vietinės ekonomikos augimo, suteikdamos daugybę naudos vietinėms bendruomenėms.
Tačiau, nors šios praktikos yra itin naudingos, jos pasitaiko retai, kadangi ūkininkams trūksta žinių, pasitikėjimo ir kompetencijų, o galutinė produkto kaina dažnai būna per didelė.
Šio iššūkio metu jūs ieškosite sprendimų, kurie padėtų ūkininkams – pagrindiniams maisto gamintojams – praktiškai įgyvendinti komerciškai sėkmingas trumpąsias maisto tiekimo grandines. Galite pasiūlyti naują verslo modelį, rinkodaros strategiją, mobiliąją programėlę arba ūkininkų kompetencijų ugdymo platformą. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų! Svarbiausia – skatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą.
IT sprendimų ir technologijų pritaikymas žemės ūkio ir agromaisto įmonėse
Iššūkis: Kaip IT sprendimai ir technologijos gali modernizuoti ir automatizuoti agromaisto sektoriuje veikiančius verslus?
Technologijos ir IT sprendimai yra neatskiriama pažangaus verslo dalis, o agromaisto sektorius nėra išimtis. Dronai, VR akiniai, robotai žemės ūkyje, mobiliosios programėlės, geografinės informacijos sistemos, virtualios sistemos ir kitos jau išrastos ar dar kuriamos technologijos gali kūrybiškai modernizuoti verslus, veikiančius agromaisto sektoriuje.
Šio iššūkio metu jūs turėsite pateikti konceptualius technologinius sprendimus, kurie padėtų spręsti įvairias agromaisto sektoriaus problemas.
Tvarių maisto etikečių kūrimas naudojant skaitmeninius įrankius
Iššūkis: Kokie skaitmeniniai sprendimai gali padidinti skaidrumą ir sustiprinti vartotojų pasitikėjimą maisto produktų ženklinimu?
Neaiškios maisto produktų etiketės dažnai klaidina vartotojus ir kelia nepasitikėjimą. Iš tiesų net 88 proc. vartotojų teigia, kad yra labiau linkę pirkti produktus, kuriuose pateikiama aiški ir skaidri informacija apie jų tvarumą ir kilmę. Skaitmeniniai sprendimai, pavyzdžiui, blokų grandinės ar QR kodai, gali realiu laiku patikrinti duomenis apie produktų kilmę, tvarumą ir maistinę vertę.
Spręsdami šį iššūkį, turėsite kurti skaitmenines priemones, kurios didina skaidrumą ir leidžia vartotojams priimti pagrįstus pirkimo sprendimus.
Tvarių maisto pakuočių kūrimas
Iššūkis: Kokie sprendimai galėtų paskatinti naudoti tvaresnes, bet brangesnes pakuotes?
Nors Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ekologiškoms pakuotėms, gamintojai susiduria su dideliais iššūkiais, norėdami tokias pakuotes pasiūlyti rinkai ir atrasti pusiausvyrą tarp aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo. Daugeliui pirkėjų galutinė kaina turi lemiamos įtakos renkantis produktą, todėl didieji prekybos centrai reaguoja į šį poreikį, pasiūlydami produktus, turinčius geresnę kainą. Kadangi pakuotės kaina tampa vis svarbesne galutinės kainos sudedamąja dalimi, gamintojai, siūlantys mažiau tvarias pakuotes, įgyja konkurencinį pranašumą.
Pasirinkę šią užduotį, turėsite rasti sprendimų, kurie galėtų pakeisti esamą padėtį. Ar tai galėtų būti rinkodaros strategija, skatinanti vartotojus rinktis tvaresnes (nors ir brangesnes) pakuotes? Ar tai galėtų būti naujas pakuotės modelis, leidžiantis sėkmingai „prikelti pakuotę antram gyvenimui“ ir pritaikyti tolesniam naudojimui? O gal galite pasiūlyti sprendimą, kuris sumažintų tvarių pakuočių gamybos sąnaudas ir kartu išsaugotų kokybę? Suteikiame jums laisvę išspręsti šią problemą!
Regeneracinio žemės ūkio skatinimas
Iššūkis: Kokie sprendimai galėtų paskatinti ūkininkus, žemės ūkio verslus ir maisto pramonę taikyti efektyvias regeneracinio žemės ūkio praktikas?
Regeneracinis žemės ūkis teikia daugybę vilčių išspręsti žmonių ir klimato sveikatos bei ūkininkų finansinio saugumo problemas. Visuomenės žinios apie regeneracinių žemės ūkių ir juose užaugintų produktų naudas smarkiai prasiplėstų, jei agromaisto sektorius būtų skatinamas taikyti veiksmingesnius žemės ūkio metodus.
Dabartiniai žemės ūkio metodai kenkia sveikam dirvožemiui ir biologinei įvairovei, o agromaisto sektorius tiesiogiai atsako už 24 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Priešingai nei nualintas dirvožemis, sveikas organinis viršutinis dirvožemio sluoksnis sulaiko CO₂ ir vandenį taip pat paskirsto maistingąsias medžiagas. Taigi, bendradarbiaudami su gamta, galime auginti atsparesnius augalus, gaminti vertingesnį maistą ir naudoti mažiau vandens. Galime net sulėtinti klimato kaitą; jei pasaulio dirvožemis kasmet sukauptų bent 0,4 proc. daugiau CO₂, tai kompensuotų visą žmogaus išmetamą CO₂ kiekį.
Šiame iššūkyje turėsite pateikti sprendimus, kurie paskatintų ūkininkus ir žemės ūkio pramonę pereiti prie regeneracinio žemės ūkio: siekti klimato kaitos švelninimo, užtikrinti maisto saugumą, apsaugoti ūkininkų žemes ir sukurti sveikesnę maisto sistemą.
Pakartotinis maisto gamybos šalutinių produktų panaudojimas
Iššūkis: Kokie sprendimai galėtų padėti įmonėms efektyviau ir tvariau panaudoti gamybos šalutinius produktus?
Maisto perdirbimo įmonėse vis dar lieka daug šalutinių produktų, kurie išmetami kaip atliekos arba naudojami labai neefektyviai. Įmonėms tai reiškia papildomas atliekų šalinimo išlaidas. Tačiau daugelį šalutinių produktų galima pakartotinai panaudoti ir grąžinti į vertės grandinę. Tai leistų įmonėms užbaigti visą žiedinės ekonomikos ratą ir maksimaliai panaudoti jų veikloje susidarančius šalutinius produktus.
Pavyzdžiui, šiuo metu įmonės susiduria su problema, kad aliejaus ir sulčių išspaudos, taip pat įvairūs pieno gamybos šalutiniai produktai dažniausiai pakartotinai naudojami tik kaip pašaras gyvuliams (geriausiu atveju). Toks šių šalutinių produktų pakartotinio naudojimo būdas yra netvarus tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu požiūriu. Šio iššūkio tikslas – atrasti maisto šalutinį produktą (nebūtinai vieną iš minėtų anksčiau), kuris šiuo metu nėra pakartotinai naudojamas arba yra naudojamas neefektyviai, ir pasiūlyti veiksmingą jo panaudojimo būdą.
Baigėsi „EIT Food“ agromaisto sektoriaus Iššūkių laboratorija – vietoj vienos komandos prizininkėmis šiemet tapo trys
Spalio 17–18 d. vyko „HACK AgriFood Iššūkių laboratorija’23“, kurioje studentai ir kiti užsiregistravę inovatoriai sprendė šiandien aktualiausius agromaisto sektoriaus iššūkius. Beveik 70 hakatono dalyvių ne tik pasiūlė sprendimų, lemiančių tvaresnę planetos ateitį, bet ir stiprino teorines tarpdiscipliniškas kompetencijas, lavino praktinius įgūdžius, bendradarbiavo su patyrusiais įvairių sričių mentoriais. Renginio kulminacija – teisėjų verdiktu paskutinę minutę nuspręsta įsteigti papildomų piniginių prizų.
Jau penkti metai, kaip „AgriFood Lithuania“ inicijuoja įvairius hakatonus ir idėjų dirbtuves – klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras buvo pirmasis Baltijos šalyse, surengęs tokio tipo agromaisto sektoriaus hakatoną. Organizacijos direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė džiaugiasi kasmet stebėdama augančią renginio kokybę, kurią šiemet atspindėjo itin didelis aktyvumas: tiek dalyvių, tiek tapti komandų vadovais norą išreiškusių pagrindinių partnerių Vilniaus kolegijos dėstytojų.
„Gyvename startuolių aukso amžiaus laikais, tačiau norėtųsi, kad kuo daugiau ambicingų pradedančiųjų verslininkų ir gyvuotų sėkmingai. Tokie hakatonai – puiki mokykla, nes anksti padeda teisingus pamatus. Svarbiausia, būsimiesiems specialistams ilgainiui gali įžiebti kibirkštį siekti atitinkamos karjeros: moksle, versle, plataus spektro inovacijų kūrime“, – sakė agromaisto sektoriaus ekspertė.
Iššūkių laboratorijos pagrindinį 2000 Eur prizą laimėjo komanda „7-Up“. Jos nariai Greta Česnavičiūtė, Ignas Valiukas, Ramunė Klumbytė-Abromaitienė, Silvija Beatričė Veličkaitė, Gabrielė Matuzaitė, Emilija Derškaitė pasirinko spręsti šalutinių gamybos produktų panaudos iššūkį ir pasiūlė Lietuvai tvarią idėją: produktą iš kavos tirščių ir kiaušinių lukštų kovai su invaziniais šliužais.
Komisijos sprendimu, paskatinamuosius prizus nuspręsta įteikti dar dviem komandoms. 1000 Eur atiteko komandai „Minionai“. Linas Narmontas, Justė Ivanavičiūtė, Dominyka Jurkevičiūtė, Andrius Mikalauskas, Aleksandra Kasilovska, Gintarė Bendikaitė ir Ieva Andruškevičiūtė, pasirinkę anglies pėdsako atsekamumo maisto grandinėje iššūkį, išsprendė jį grybų panaudojimu sunkiai yrančioms atliekoms perdirbti.
500 Eur apdovanotas „Fantastiškas šešetas“. Bitė Kotryna Sakalauskaitė, Nazar Bondarenko, Darja Safonova, Kamilė Rybelytė, Matas Šimėnas ir Vilius Augustaitis šalutinių gamybos produktų panaudos iššūkį įveikė sukūrę pomidorų išspaudų kaip šalutinio maisto produkto naudojimo pašarui idėjos prototipą.
Dalinamės įspūdžiais, kuriuos vieningai išsakė 1-osios vietos laimėtojai – komanda „7-Up“.
Kas paskatino dalyvauti hakatone ir kaip gimė pasiūlyto sprendimo idėja?
Dalyvauti ragino dėstytojai, tačiau pagrindinis variklis buvo smalsumas. O priemonę iš kavos tirščių ir kiaušinių lukštų kovai su invaziniais šliužais nusprendėme kurti vienbalsiu komandos sutarimu ir iš daugybės idėjų atsisijojus, mūsų manymu, geriausią.
Kas buvo sunkiausia?
Laiko stoka, nes per pakankamai trumpą laiką norėjome sukurti labai gerą projektą. Taip pat duomenų sisteminimas, analizuojant daug įvairių šaltinių ir atrenkant aktualiausią informaciją.
Kas paliko didžiausią įspūdį?
Tai, kad būdami skirtingos asmenybės suvienijome savo žinias ir smalsumą. Taip pat mėgavomės bendra renginio atmosfera, mentorių ir vadovų palaikymu bei geromis emocijomis, kitų komandų idėjomis. Beje, visi kolegos dirbo labai draugiškai, o ne kaip varžovai.
Ką patartumėte žmonėms, kurie abejoja dėl dalyvavimo? Ar rekomenduojate dalyvauti kitiems?
Tikrai verta, nes nieko neprarasite, o išeisite su daugybe naujų žinių ir patirties. Asmeniškai mes, kurdami projektą, pasiilginome gyvenimą, nes daug juokėmės, todėl ir pralaimėjimas nebūtų nuliūdinęs. Taip pat džiaugiamės sustiprintais įgūdžiais dirbti komandoje ir užmezgę ryšį su naujais žmonėmis. O dėl rekomendacijos kitiems – svarbiausia nebijoti ir gavus galimybę visada ja pasinaudoti!
