Alternatyvių baltymų skatinimas
Iššūkis: Kaip paskatinti žmones į savo mitybą įtraukti daugiau alternatyvių baltymų ir augalinės kilmės produktų?
Šis iššūkis yra ypač sudėtingas ir turi įvairių galimų sprendimų. Pasirinkę šį iššūkį, jūs turėsite sugalvoti, kaip jį spręsti ir pagrįsti, kodėl pasirinko būtent šį sprendimo būdą:
- Gerinti visuomenės nuomonę apie vabzdžius kaip alternatyvius baltymus:
Pastaruoju metu daug kalbama apie vabzdžių įtraukimą į mūsų maisto racioną. Jie laikomi tvaresne ir pigesne alternatyva, galinčia aprūpinti pasaulio gyventojus reikiamais baltymais.
Vabzdžiai, kaip alternatyvūs baltymai, galėtų tapti svarbia tvarios maisto sistemos dalimi. Tačiau šie alternatyvūs baltymai sulaukia didelio pasipriešinimo Vakarų pasaulyje, nes daugelis europiečių nepripažįsta vabzdžių kaip baltymų alternatyvos dėl išankstinių nusistatymų.
Kaip, jūsų nuomone, būtų galima pakeisti šį kultūrinį nusistatymą tiek Europoje, tiek Lietuvoje prieš alternatyvius baltymus iš vabzdžių?
- Plėtoti vietinę augalinių baltymų gamybą:
Nors augaliniai baltymai tampa vienu iš labiausiai augančių maisto produkcijos segmentų, daugelis tokių produktų gaminami iš sojos pupelių. Deja, didžioji dalis sojų pupelių importuojamos ne iš Europos Sąjungos. Tai yra itin netvaru, kadangi susiduriama ne tik su logistikos išlaidomis, bet ir rizika sutrikdyti maisto tiekimo grandinę. Šiai problemai spręsti būtini skaitmeniniai ir kiti novatoriški sprendimai, kurie skatintų ūkininkus auginti augalinius baltymus (kaip žirnius ir pupeles) ir naudoti juos vietinėje maisto gamyboje.
Kaip, jūsų nuomone, efektyviai padidinti šalyje auginamų augalų, galinčių tapti augalinių baltymų šaltiniu, kiekį?
- Atkreipti dėmesį į poreikį augalinę produkciją paversti panašia į mėsą:
Didžioji dalis augalinių baltymų produkcijos yra orientuota į mėsos mėgėjus – dažnai siekiama kurti maisto produktus, kurie būtų „vietoje mėsos“ arba „lygiaverčiai mėsai“. Iš pirmo žvilgsnio toks tikslas atrodo paprastas ir nekaltas, tačiau po juo slypi nemaža problema.
Nors augalinės kilmės maisto produktai dažniausiai yra ekologiškesni nei tie, kuriuose yra mėsos, jie yra stipriai perdirbami ir turi daugybę priedų. Priežastis paprasta: siekiama, kad augalinės kilmės produktai būtų panašesni į mėsą. Mažiau perdirbtų produktų kūrimas būtų naudingas ne tik maisto gamintojams ir verslui, bet, svarbiausia, ir gamtai. Todėl būtina atsisakyti perdirbtų augalinės kilmės produktų ir taikyti naują strategiją – tiek gamybos, tiek rinkodaros srityje – kad augalinės kilmės produktai ir alternatyvūs baltymai būtų lengviau prieinami vartotojams.
Kokia, jūsų nuomone, strategija būtų veiksmingiausia?
- Atrasti naujus alternatyvius ir augalinės kilmės baltymų šaltinius:
Nors jau yra atrasta nemažai augalinės kilmės ir alternatyvių baltymų šaltinių, šioje srityje vis dar slypi daugybė neišnaudotų galimybių. Kokie galėtų būti nauji baltymų šaltiniai? Kodėl, jūsų nuomone, būtent jie galėtų įsitvirtinti rinkoje?
Maistinių medžiagų kiekio didinimas apdorotuose maisto produktuose
Iššūkis: Kaip padidinti maistinių medžiagų kiekį apdorotuose maisto produktuose, išlaikant jų prieinamumą ir vartotojų mėgiamumą?
Pasaulyje daugiau kaip 2 mlrd. žmonių kenčia nuo maistinių medžiagų trūkumo – dažnai dėl netinkamos mitybos, kurią sudaro daug apdorotų maisto produktų su mažu maistinių medžiagų kiekiu. Mažesnes pajamas gaunančiose šeimose perdirbti maisto produktai sudaro 70 proc. viso suvartojamo maisto, o tai ilgainiui tampa nutukimo arba įvairių sveikatos problemų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, priežastimi. Todėl itin svarbu diegti inovacijas, kurios padėtų praturtinti maisto produktus vitaminais, mineralais ir kitomis būtinomis maistinėmis medžiagomis, taip efektyviai gerinant visuomenės sveikatą.
Šio iššūkio metu jūs ieškosite metodų, kaip padidinti maistinių medžiagų kiekį, atsižvelgiant į produktų skonį ir kainą.
Kasdienio augalinio maisto sprendimai
Iššūkis: Kaip padaryti augalinį maistą labiau prieinamą?
Mūsų vizija - ateitis, kurioje augalinis maistas nėra brangi, sudėtinga ar daug laiko reikalaujanti išimtis, o lengvas ir patrauklus kasdienis pasirinkimas, naudingas mūsų sveikatai, planetai ir gyvūnams. Įtraukdami daugiau augalinės kilmės produktų į savo kasdienį mitybos racioną, darome paslaugą sau ir savo aplinkai - augalinis maistas yra mažiau taršus, lyginant su gyvūninės kilmės produktais, taip pat padeda turėti subalansuotą mitybą, prisidedančią prie sveikatingumo ir ilgaamžiškumo.
Kviečiame ieškoti inovatyvių priemonių, įrankių, technologijų ir idėjų, kurios leistų kiekvieną dieną rinktis daugiau augalinio maisto, tai būtų prieinama ir patogu.
- Augalinio maisto prieinamumas ir kainos mažinimas: Nors pagrindiniai augaliniai produktai, tokie kaip pupelės, lęšiai ar daržovės, dažnai yra pigūs, didesnė dalis augalinių alternatyvų (pavyzdžiui, mėsos pakaitalai ar veganiški sūriai) yra brangesni už įprastinius mėsos ir pieno produktus.
- Kaip panaudoti technologijas ir inovacijas, kad augaliniai ingredientai ir galutiniai produktai taptų pigesni, efektyviau gaminami ir plačiau prieinami kiekvienoje parduotuvėje (ypač regionuose, ne tik Vilniuje)?
- Kokie verslo modeliai ar logistikos sprendimai padėtų sumažinti kainas ir atotrūkį tarp augalinės bei tradicinės mitybos pirkinių krepšelių?
- Kaip paskatinti didžiuosius maisto gamintojus ir prekybos tinklus įtraukti pigesnius, minimaliai apdorotus (minimal processing) ir maistingus augalinius produktus į savo asortimentą?
- Maisto ruošos supaprastinimas ir laiko taupymas: Gaminimas namuose po ilgos darbo dienos gali atrodyti varginantis. Augalinė mityba, reikalaujanti naujų receptų, ingredientų paieškos ir didesnio pasiruošimo, dažnai yra atidedama dėl laiko stokos ir žinių trūkumo.
- Kokios skaitmeninės ar fizinės priemonės (programėlės, įrankiai, receptų formatai, prenumeratos modeliai) galėtų padaryti augalinių patiekalų gaminimą spartesnį, intuityvesnį ir reikalaujantį minimalaus pasiruošimo?
- Kokie automatizuoti sprendimai (pvz., meal-prep automatizavimas) padėtų žmonėms lengvai ir greitai suplanuoti visos savaitės subalansuotą augalinį valgiaraštį?
- Kokie sprendimai padėtų integruoti augalinį maistą į greitojo maisto ar iš anksto paruošto maisto (convenience food) kategorijas, tuo pačiu išlaikant maistinę vertę ir mažinant perdirbimą?
- Iššūkių įveikimas viešojo maitinimo įstaigose ir bendruomenėse: Valgymas darbe, mokykloje, išvykose ar kitose vietose, kur tenka kliautis viešuoju maitinimu, dažnai tampa pagaliu augalinės mitybos ratuose. Augalinio maisto pasirinkimas viešojo maitinimo įstaigose neretai yra ribotas, brangus arba neapgalvotas.
- Kas paskatintų įmones, mokyklas ir kavines siūlyti skanų, maistingą ir konkurencingos kainos augalinį pasirinkimą, kuris taptų norma?
- Kokie sprendimai padėtų geriau komunikuoti augalinio maisto privalumus ir palengvintų transformaciją viešojo maitinimo srityje (pvz., aiškios etiketės, QR kodai su informacija, vizualizacijos)?
- Kokios bendruomeninės ar dalinimosi platformos galėtų paskatinti receptų, patarimų ar net maisto dalinimąsi tarp žmonių, siekiant bendrai mažinti išlaidas ir didinti informacijos sklaidą?
Maisto tiekimo grandinių sutrumpinimas
Iššūkis: Kokie sprendimai galėtų užtikrinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių klestėjimą?
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių nauda yra neabejotina. Vartotojai gali gauti aukštesnės kokybės produktus, o aplinkosauginės perspektyvos atžvilgiu tokios maisto grandinės užtikrina tvaresnes maisto gamybos ir prekybos praktikas. Be to, jos mažina maisto nuostolius ir neretai užtikrina tvaresnes pakuotes. Tuo tarpu ūkininkai gali gauti didesnę finansinę grąžą. Tiekdami produktus tiesiogiai vartotojams, maisto gamintojai gali sumažinti savo priklausomybę nuo tarpininkų ir kurti nepriklausomas rinkodaros strategijas.
Jos taip pat prisideda prie vietinės ekonomikos augimo, suteikdamos daugybę naudos vietinėms bendruomenėms.
Tačiau, nors šios praktikos yra itin naudingos, jos pasitaiko retai, kadangi ūkininkams trūksta žinių, pasitikėjimo ir kompetencijų, o galutinė produkto kaina dažnai būna per didelė.
Šio iššūkio metu jūs ieškosite sprendimų, kurie padėtų ūkininkams – pagrindiniams maisto gamintojams – praktiškai įgyvendinti komerciškai sėkmingas trumpąsias maisto tiekimo grandines. Galite pasiūlyti naują verslo modelį, rinkodaros strategiją, mobiliąją programėlę arba ūkininkų kompetencijų ugdymo platformą. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų! Svarbiausia – skatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą.
IT sprendimų ir technologijų pritaikymas žemės ūkio ir agromaisto įmonėse
Iššūkis: Kaip IT sprendimai ir technologijos gali modernizuoti ir automatizuoti agromaisto sektoriuje veikiančius verslus?
Technologijos ir IT sprendimai yra neatskiriama pažangaus verslo dalis, o agromaisto sektorius nėra išimtis. Dronai, VR akiniai, robotai žemės ūkyje, mobiliosios programėlės, geografinės informacijos sistemos, virtualios sistemos ir kitos jau išrastos ar dar kuriamos technologijos gali kūrybiškai modernizuoti verslus, veikiančius agromaisto sektoriuje.
Šio iššūkio metu jūs turėsite pateikti konceptualius technologinius sprendimus, kurie padėtų spręsti įvairias agromaisto sektoriaus problemas.
Tvarių maisto etikečių kūrimas naudojant skaitmeninius įrankius
Iššūkis: Kokie skaitmeniniai sprendimai gali padidinti skaidrumą ir sustiprinti vartotojų pasitikėjimą maisto produktų ženklinimu?
Neaiškios maisto produktų etiketės dažnai klaidina vartotojus ir kelia nepasitikėjimą. Iš tiesų net 88 proc. vartotojų teigia, kad yra labiau linkę pirkti produktus, kuriuose pateikiama aiški ir skaidri informacija apie jų tvarumą ir kilmę. Skaitmeniniai sprendimai, pavyzdžiui, blokų grandinės ar QR kodai, gali realiu laiku patikrinti duomenis apie produktų kilmę, tvarumą ir maistinę vertę.
Spręsdami šį iššūkį, turėsite kurti skaitmenines priemones, kurios didina skaidrumą ir leidžia vartotojams priimti pagrįstus pirkimo sprendimus.